plėša

1 plėšà sf. ppr. pl. (4) 1. Grk, Kv, Als, Žd, Kl, Dov plona, liauna jauno lazdyno ar karklo skalelė krepšiams, doklams, kretilams, sietams dirbti, vyžoms pinti: Išplėšta plėša iš lazdos tvėrei dalgio J. Dalgis seniau su plėšele ar su aparele buvo įtvertas, dabar tvera su lendrėms Šts. Lazdą pjauna plė̃šai – pins plėšinį kretilaitį Šts. Trobą prišnerkštęs, prinešęs plėšų, karklų, užtiesęs krepšą dirbti Žem. Riešutinių lazdų plė̃šos Sln. Išsiplėšk plėšų̃, padirbsi krežių bulvėms kasti Skd. Priplėšk plėšų̃ kretilui pinti J.Jabl. Tūmaitienė atsisėda iš plėšų išpintoje kėdėje I.Simon. Plėšų̃ prisiplėšei keliems doklams Krkl. Karkliukų plėšelès plėšia šiaudiniams kubilams pinti Nmk. Buvo nupintas toks lopišis iš plėšų̃ Yl. Rėtelius pina iš vytelių arba iš lazdynų plėšų̃ Kp. 2. Up, Pln eglės ar pušies pusiau ar dar smulkiau perplėšta šaknis pintinėms, kretilams ir kt. dirbti: Iš šaknų pušies plėša krežiams pinti J. Iš šaknų plėšas išplėšk ir pink sėtuves, kretilus J. Einu plėšų̃ prisiplėšti – krežį dirbsiu Vkš. Plėšų̃ parsinešiau, kašę dirbsiu Jd. 3. BŽ127, NdŽ malksna, gontas.